Print this page

Apie uolų laipiojimą


Šaltinis Vikipedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Laipiojimas

Uolų laipiojimas yra sportas bei laisvalaikio praleidimo būdas.

Sportinis laipiojimas. Tai varžybos, įskaitos ir t.t. Čia svarbus, ne tik geras fizinis pasirengimas, bet ir kartu psichologinis.

Nesportinis laipiojimas. Laipiojimas savo malonumui. Čia didesnė kova vyksta su savo negaliom bei ydom.

Uolų laipiojimo rūšys

Uolų laipiojimo būdų yra daug: bouldering'as, buildering'as ir t.t. Įvairių rūšių atsiradimą (ar, tiesiog buvimą) įtakoja, ne tik gamtos sąlygos: reljefas, uola, ledas, meteorologiniai reiškiniai, bet ir socialiniai bei nacionaliniai aspektai. Pavyzdžiui, sportiniame uolų laipiojime, pats lipimo būdas skirstomas, ne tik atsižvelgiant į proceso pobūdį (sudėtingumas, bouldering'as, greitas lipimas), bet ir į psichologinius veiksnius.

Laipiojimo rūšys pagal pakilimo būdą skirstomos į:

· free climbing – nenaudojama jokia įranga, o jei naudojama tai tik apsaugai, o ne pakilimui palengvinti.

· aid climbing – naudojamos visos pakilimą lengvinančios priemonės – virvės ir pan.

 

Free-style (laisvas stilius / laisvas laipiojimas) – tai dalis pagalbinio laipiojimo (aid climbing). Tai lipimas savo kojomis (pėdomis) ir rankomis laikantis už kybių (ar plyšių). Virvė paprastai naudojama saugumui užtikrinti ir lipant, ji nėra apkraunama, išskyrus kritimo atvejus. Rankomis bei kojomis naudoti kablius, kurie yra kalami saugos virvei, taip pat nėra leidžiama laisvojo laipiojimo metu (tai vadinama, dirbtinių taškų panaudojimu ir, tuomet, tai jau yra kita laipiojimo šaka – aid climbing'as). Lygiai taip pat negalima naudoti virvės, tarkim prisitraukimui ar poilsiui. Jeigu free-style lipsite naudojant pagalbinius taškus, tai jūsų lipimas gerokai nublanks kitų akyse, nes tai nebus „švarus“ lipimas.

Dėl to free-climbing'e negali būti ilgų trasų, paprastai, tai būna vienos virvės lipimas (~ nuo 1 iki 50 metrų).

Free-solo (laisvas solo lipimas) – tai jau daugiau psichologinio pobūdžio lipimas. Tai yra tas pats, kaip ir free-climbing'as (laisvas laipiojimas) tik be saugumą užtikrinančios virvės. Tokio laipiojimo būdo atsiradimą įtakojo įvairūs socialiniai-psichologiniai aspektai.

Priklausomai kaip įveikiamas maršrutas uolų laipiojimas (sportinis laipiojimas) skirstomas į tokius lipimo būdus:

· on-sight-flash (žaibiškas) – tai sportinio pobūdžio lipimas (taikomas uolų laipiojimo varžybose). Trasa lipama iš karto su ja ne kiek nesusipažinus. T.y. parodoma trasa (ji būna atitinkamai pažymėta) ir už kokių 10 sekundžių ja pradedama lipti. O įveikti ją reikia paprastu laisvu laipiojimu (free-climbing, free-style) ir be nukritimų.

· on-sight (trumpai žvilgterėjus) – taip pat sportinio bei psichologinio pabūdžio lipimas. Su trasa susipažįstama iš schemos arba duodama 1-2 min. pasiruošimui (galima pasakyti, kad trasa įveikiama žvilgsniu – on-sight). Įveikimas – laisvas laipiojimas be nukritimų.

· red-point (raudonas taškas) – taikoma ne tik sportiniam laipiojimui. Uolinio maršruto įveikimas laisvu laipiojimu be nukritimų. Čia daugiau asmeninei įskaitai naudojamas terminas. Yra uolų regionai, jie turi įvairiausių kategorijų maršrutus, jei tu jį įveiki šiuo būdu, tai gali dėti raudoną tašką ant maršruto („švariai“ pralipta).

· pink-point (rožinis taškas) – dėl šio tipo daug ginčijamasi. Tai yra tas pats kas ir red-point, tik čia galima ilsėtis tam tikruose taškuose (dažniausiai, kai pralipi vieną virvę – ~50 metrų) virvės pagalba. Tiesiog pasikabini ant virvės ir pasiilsi. Arba ilsiesi saugodamas partnerį.

· hang-dogging (tarkim, šuniškas kabėjimas) – tai daugiau darbinis trąsos įveikimo pobūdis, kai sunkiuose vietose pasikabinama ant virvės, kad geriau apžiūrėti trasą. Tai daroma, kai norima išplėsti savo galimybes – susipažįstama su trasa, kad vėliau ją įveikti red-point. Daugelis dabartinių ypač sunkių trasų bei maršrutų įveikiami red-point, tik po ilgų hang-dogging kabėjimų (įsimenami kybiai, lygsvaros ypatumai ir panašiai).

Laipiojma ne tik uolomis ar kalnais, bet ir pastatais – toks būdas vadinamas buildering (pastatų laipiojimas). Jis dažniausiai propaguojamas šalyse, kuriose nėra uolų (čia ir Lietuva prie tokių priskiriama). Tikslas tokio laipiojimo dažnai būna – paprasčiausios treniruotės.

Dar vienas iš lipimo būdų yra bouldering'as – tai trumpų trąsų įveikimas, kuris reikalauja nepaprastai didelių fizinių, o taip pat lygsvaros supratimo pastangų.

Taip pat yra tokie indoor climbing ir outdoor climbing. Atitinkamai tai uždarų patalpų laipiojimas (tai yra laipiojimas dirbtinėmis, uolą imituojančiomis, sienomis. Prie sienos būna prisukti tokie dirbtiniai kybiai). O antrasis, tai ne patalpų laipiojimas (uolos, kalnai ir t.t.).

Didelės sienos (uolų, kalnų), ilgi maršrutai (tarkim daugiau nei 5 virvės, o virvė paprastai yra 40-50 metrų) reikalauja ne tik ištvermės, bet ir nemažai jėgų. Ir paprastu laisvu laipiojimu yra labai sunku įveikti tokius maršrutus. Čia reikia ir poilsio, o kartais net ir papietauti, pamiegoti. Free-climbing'as yra tik viso laipiojimo elementas.

Rock climbing (uolų laipiojimas) – lipimas uola – akmeniu. Lipama rankomis, kojomis, visu kūnu, naudojant uolinius kablius, plaktukus, „zakladkes“, „friendus“ ir kitus uolinius geležis.

Ice climbing (ledo laipiojimas) – lipimas ledu, sniegu, varvekliais, kriokliais (užšalusiais, be abejonės). Taip pat rankų, kojų bei kūno pagalba, naudojant ledkirčius, ledo plaktukus, ledsraigčius ir kitą ledo techniką.