Blogų orų belaukiant

Prancūzijos Alpės, šiaurinė Grandes Jorasses siena, Point Walker

2009 m. vasario 13 d. susibėgam prieš kelionę į Chamonix pas Andrių Smirnovą ofise, dar kartą peržiūrim orų prognozes ir nerandam nieko guodžiančio - sekančią savaitę be perstojo Alpėse sninga, o dar kitą aplamai nieks neaišku. Bet visų veiduose kelioninė nuotaika, rizikuojam - važiuojam, aklimatizuojamės ir, pagal galimybes, bandome lipti. Su šiuo sprendimu visi vienareikšmiškai sutinka, nėra kada trauktis.

Tokia bendros „Jungtinio alpinistų klubo" ir klubo „Montis magia" ekspedicijos į Prancūzijos Alpes kopti šiaurine siena į Grandes Jorasses pradžia. Dviejų savaičių laikotarpis buvo suplanuotas dienų tikslumu, netgi įvertinant ir blogo oro tikimybę. Sekmadienis - „shopping day". Todėl, sekmadienį atvykę į Chamonix, tradicijų nekeitėme ir gerą pusdienį praleidome alpinistinio inventoriaus parduotuvėse.

Sekanti diena - laipiojimas Montevers ledo kaskadomis ir aklimatizacija 2000 metrų aukštyje. Su Andriumi ir Vytu Kyga laipiojome iki paskutinio pakėlėjo darbo laiko ir nusileidę sužinojome, kad ryt žemė su dangum maišosi - oro nebus. Teko keisti planą - vietoj kilimo Mer de Glas ledynu iki Grandes Jorasses išžvalgyti maršruto stovio, teko likti apačioje - Argentiere ledo laipiojimo mokykloje tobulinome laipiojimo techniką ir, pasirodo, tikrai ne veltui.

Sekančios dvi dienos be debesėlio danguje leido mums įsitikinti, kad šiais metais kalno šiaurinės sienos stovis yra geras ir tinkamas kopimui. Be to, nepakenkė nakvynė 2500 metrų aukštyje bei nusileidimas slidėmis iš Leschaux refuge. Visi supratome, kad reikia techninio kopimo kiek galima didesniame aukštyje.

Pirma virvė (Valery)
Todėl sekančią dieną pirmu rytiniu pakėlėju kilome į Aig du Midi 3800 metrų aukštį, leidomės slidėmis prie Petit Capucino papėdės (3200 m) ir per dieną kopėme Valery IV+ mix (3600 m.) maršrutu. Tai buvo 6 virvės intensyvaus kopimo . Staigmena jau pačioje maršruto pradžioje - beršrundas be galimybės įsikirsti viršuje esančiame puriame sniege. Čia man labai padėjo Vytas - tuo metu , kai Andrius saugojo, Vytas tiesiog palaikė mane už nugaros, ir šiaip ne taip išsikapanojau ant viršaus. Kai pajutau ledą po kojomis - supratau, kad jau stoviu ant Žemės rutulio. Dirbome negreit, dar trūko aklimatizacijos - tai jutau iš dažno kvėpavimo. Paskutines virves diulferiavome jau tamsoje. Diena trumpa, švinta apie 6 val., o 19 val. jau tamsu. Bet pats sunkiausias darbas buvo dar prieš akis. Laukė ilgas pakilimas sniego laukais į Aig du Midi, t.y., vėl į 3800 m. Skysčių, aklimatizacijos trūkumas, visos dienos kopimas, nusileidimas... Organizmas lyg suvokia, kad jau poilsis artėja, ir šis kilimas jį lyg į kampą įspraudžia, rodos, variklis sustos... Ir 5 žvaigždučių viešbutis Aig du Midi parfumais kvepiančiame šildomame tualete, kuris yra alpinistų prieglauda, kai už durų -25 spaudžia. Čia ir arbatos išsiverdi ir pamiegi iki pirmo pakėlėjo į Chamonix.

Andrius skina kelią aukštyn (Valery)
Supratome, kad bepraeinanti pirmoji savaitė leido pakankamai aklimatizuotis ir pasiruošti techniškai sudėtingam keliadieniui kopimui. Beliko tik gerai pailsėti ir sulaukti tinkamo oro. Sekančios savaitės prognozės buvo pakankamai geros. Poilsio dienomis komanda laiko veltui neleido - buvo išbandytos 11 km ilgio apie Chamonix esančios lyguminių slidžių trasos.

Andrius Smirnovas
Slidinėjimu buvome visi be galo patenkinti, nepajutome, kaip išaušo dienos, kai turime prisitraukti prie Grandes Jorasses sienos, rytas. Pirmas traukinukas į Montevers, žygis slidėmis Mer de Glas, 2700 m. paliekame „geležis" ir virves, nusileidžiame į Leschaux refuge poilsiui. Pasnaudę iki 24 val. kylame ir pusę dviejų išeiname. Kopiame su Andriumi dviese, Vytas lieka stebėti kopimą, reikalui esant suteikti bet kokią pagalbą bei sėkmės atveju pervažiuoti pasitikti Italijos pusėje.

Artūras Bazys
Jau prašvito, kai priėjome sienos apačioje esantį beršrundą. Vienintelis kelias išlipti tik siauras tiltelis per plyšį ir diagonaliai virš galvos kabantis sniego karnizas be kieto pagrindo įsitvirtinti viršuje. Tenka kapstyti kanalą sniego karnize tam, kad bandyti išlipti į viršų. Užtrunkame apie 2-3 val., kol kartu su dar 3 prancūzais lipančiais kitu maršrutu išlipome virš beršrundo. Toliau pralipome 6 virves dešiniąja puse ledu, užtekėjusiu ant uolų, šlaito statumas 80 laipsnių, kai kuriose vietose ir visi 85. Ledas vietomis kietas ir skyla kaip dūžtantis stiklas. Vienu smūgiu nelabai ir įkirsi. Antroje sienos dalyje statumas sumažėjo iki 60 laipsnių, bet pasikeitė ledo stovis - ant firno pasidarė sunkiau daryti saugos taškus. Už kiekvieną metrą aukštyn teko kovoti.

Grandes Jorasses šiaurinė siena
Bet ledinis šiaurės rytų vėjas ant saulės nematančios kilometrinės sienos neleido sustoti, čia išgyvensi tik judėdamas. Išgirstu Andriaus šūksnį „sauga yra" ir pirmyn. Paskutines virves link keteros lipome jau tamsoje. Po 24 val. kopimo išsikirtome šlaite vietas atsisėsti, pasidarėm savisaugą ir įlindę į miegmaišius prasėdėjome iki švintant. Naktį -20 -25 laipsniai. Tikrai nebuvo karšta.

Du taškai maršrute (Grandes Jorasses)
Ryte pralipę virvę ant keteros išvydome rytinę saulę, ir vėjas jau taip nebetraukė. Minties leistis žemyn net nekilo - žvilgsniai buvo nukreipti tik aukštyn ketera... Lipam virvę po virvės, o viršūnės kaip nėr taip nėr.

Išėjimas ant keteros (Grandes Jorasses)
Išleidęs Andrių į priekį, pasižiūriu į aukštimatį - 4154 m., viršūnė kažkur čia pat... dar virvė ir išlipame ant viršūnės kupolo. Po mumis visas Alpių masyvas, Italija, Šveicarija, Prancūzija, toli matau kyšančią Matterhorno galvą, skaidrus dangus ir išsirikiavusi Grandes Jorasses viršūnių eilė - Whymper, Croz, Marguerite, Young... Ištrykšta ašara. Andrius išsitraukia kamerą, susukam trumpą siužetą, suplevėsuoja trispalvė, „Montis magia" ir „Ekskomisarų biuro" vėliavos. Šių metų kopimai skirti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Ant Point Walker viršūnės
Apie 15.30 val. pradėjome leistis į Italijos pusę mums tik pagal aprašymą žinimu keliu. Sniego kai kur iki juosmens, šlaitai pavojingi dėl lavinų grėsmės, teko rizikuoti traversuojant su tam tikra tikimybe, kad galime atkirsti sniego šlaitą ir su visa plokšte nulėkti žemyn. Darėme viską atsargiai ir kiek įmanoma saugiai - kito kelio neturėjome. Antra nakvynė pietiniame šlaite - išsikasėme angas, kad galėtume atsigulti. Naktį pradėjo pustyti, todėl mus užnešė sniegu sulig šlaitu. Gulint teko visaip kraipyti galvą, kad sniegas kristų žemyn ir neuždusčiau.

Grandes Jorasses pietinė siena
Prašvitus apsidairiau - mano galva išlindusi iš sniego 65-70 laipsnių statumo šlaite, viskas užtraukta, pasijutau vienišas, tarsi paliktas 8000 metrų aukštyje. Šūktelėjau Andriui, jis atsiliepė, kad viskas tvarkoje, keliam. Užkaičiau primusą ištirpdyti sniegui, išgėrėm normą - 2 puodelius šalto vandens, dedamės kates, įrangą, viskas vyksta, kaip sulėtintam kine, klaidos negalima padaryti - į maršrutą paimta tik būtiniausia įranga, jei kas nors nulėks žemyn, bus labai blogai. Visą dieną leidomės smailia ketera. Viena koja vienoje keteros pusėje, kita kitoje. Kaip žingsnis, taip į vieną pusę atsikabina sniego plokštę ir nuslenka, o apačioje jau lavina. Kiekvienas nusileidimo žingsnis daug lemiantis... Žemiau kelias valandas neradome Bocollate refuge. Vytas apačioje matė mus besileidžiančius, ilgai telefonu su mūsų operatoriumi Audriumi bandė perduoti kryptį, bet vis nesėkmingai. Galų gale suradę namelį jėgų turėjome iškapoti ledą tik, kad patektume į 1.5 kv.m. tualetą. Pagrindines duris iškirtome tik iki pusės. Teko pusę nakties prasnausti tualete, kol mūsų pėdomis atėjo tie patys 3 prancūzai, su kuriais lipome bergšrundą, ir iškapojo likusį ledą nuo pagrindinių durų. Antra nakties dalis buvo pasakiška...

Andriaus ir Artūro susitikimas su Vytu po keturių parų
Apačioje dedant į kuprinę virves, ledo įrankius ir „geležis" , tarp kitko Andriaus klausiu, kur žadėti Vyto sniegžengiai, arbata, alus. Abu nusišypsojome ir patraukėme tolyn. Staiga paėjus 50 metrų už posūkio stovi Vytas ir mosikuoja mums rankomis. Nenusakomas džiaugsmas, tarsi nesimatę visą amžinybę, o maršrute visad jį kažkur šalia jaučiau. Šalia stovi sniege įsmeigti sniegžengiai, butelis sulčių, termosas arbatos ir... skardinė alaus....

Artūras Bazys
Nuotraukos Artūro Bazio, Andriaus Smirnovo ir Vytauto Kygos