Achagaro kalnynas – didžiulė, tuščia, beveik Prancūzijos dydžio plynaukštė Sacharos centre. 
Iš trijų pusių apsuptas kyšančių uolų, vakaruose Achagaras pereina į Tanezrufto plynaukštę („Troškulio šalį“).
Nors Achagaras, arba Hogaras, vadinamas kalnynu, iš tikrųjų tai plynaukštė. Jos viduryje, Atakoru vadinamoje srityje, atvėsę lavos srautai sudarė vulkanines uolienas, kurios sulūžinėjo ir suskilinėjo kaip milžiniškos šlako krūvos paviršius.
Iš šio klodo beveik iki 3000 m aukščio kyla gausybė bokštų, kūgių ir strėlių, susidariusių iš fonolito vulkaninės uolienos. Lavai vėstant uoliena sutrūkinėjo į pailgas prizmes, panašias į milžiniškus stačius šparagų ryšelius ar vargonų vamzdžius. Vien Atakoro teritorijoje yra daugiau kaip 300 šių monolitų, suteikiančių tam neįsivaizduojamai plikam gamtovaizdžiui netikėtų formų. Klajoklių tuaregų gentis, mažiausiai 2000 metų gyvenanti Achagare, vadino šią vietovę Assekrem („pasaulio galas“).
Tarp tų kalnų visiškai nėra augmenijos, maža jos ir visame Achagaro masyve. Kritulių iškrinta retai ir nedaug, tačiau vienur kitur stačiasieniuose kanjonuose vanduo susirenka į duburius ir sudaro sąlygas augti šiokiems tokiems žalumynams – tai sukuria iliuziją, kad gilumoje vėsiau.
Achagaro tuaregai – įspūdingi žmonės, aukšti ir šviesiaodžiai. Tautos vardas – tuaregai – arabiškai reiškia „Dievo paliktieji“, nes jie vėlai atvirto į islamą ir iki šiol kiek nukrypsta nuo griežčiausių šio tikėjimo dogmų. Moterys nedengia veido ir turi daug įtakos šeimos reikalams; tuaregų šeimos daugiausia monogaminės.
Šiandien Achagaro regionas yra gausiai lankomas turistų.