Categories: alpinizmo-naujienos
      Date: Dec  9, 2009
     Title: Savaitgalis Tatruose - įspūdžiai!

Ketvirtadienį - sekmadienį trise (Saulius Damulevičius, Šarūnas Motiejūnas ir Marius Pulkauninkas) buvome nuvažiavę palaipioti Tatruose, Chata pri Zelenom Plese. Kaip ir tikėjomės tokiu metu, pirmomis dienomis buvome vieninteliai chatos svečiai, tik savaitgalį susirinko daugiau žmonių. Sniego kalnuose dar nedaug, tik viršūnės apsnigtos, ledo irgi praktiškai dar nėra. Penktadienį oras buvo geras, todėl išsirinkome kopimą į saulės apšviestą Kozi štit, bet, pralipus tris virves uolomis, pradėjo temti, ir teko leisti žemyn. Šeštadienį apsiniaukė, ir ilgai klaidžiojome ieškodami "Psotkos" kuluaro į Čiorny štit - išsirinkome labiausiai panašų, bet užlipę juo supratome, kad nusukome kažkur link Baranie rohy, tai vėl teko leistis ir tamsoje grįžti į chatą. O vakare prie bokalo alaus prisiminiau, kad jau praėjo lygiai 10 metų nuo pirmo atvykimo į kalnus, į tą pačią Chatą pri Zelenom Plese, už ką ir ištuštinome bokalus. Marius

Ketvirtadienį - sekmadienįtrise (Saulius Damulevičius, Šarūnas Motiejūnas ir aš) buvome nuvažiavę palaipioti Tatruose, Chata pri Zelenom Plese. Kaip ir tikėjomės tokiu metu, pirmomis dienomis buvome vieninteliai chatos svečiai, tik savaitgalį susirinko daugiau žmonių. Sniego kalnuose dar nedaug, tik viršūnės apsnigtos, ledo irgi praktiškai dar nėra. Penktadienį oras buvo geras, todėl išsirinkome kopimą į saulės apšviestą Kozi štit, bet, pralipus tris virves uolomis, pradėjo temti, ir teko leisti žemyn. Šeštadienį apsiniaukė, ir ilgai klaidžiojome ieškodami "Psotkos" kuluaro į Čiorny štit - išsirinkome labiausiai panašų, bet užlipę juo supratome, kad nusukome kažkur link Baranie rohy, tai vėl teko leistis ir tamsoje grįžti į chatą. O vakare prie bokalo alaus prisiminiau, kad jau praėjo lygiai 10 metų nuo pirmo atvykimo į kalnus, į tą pačią Chatą pri Zelenom Plese, už ką ir ištuštinome bokalus. Marius