Print this page

Naujienų archyvas


2009.06.03

Uolų laipiotojų kelionė į JAV - El Capitan'o


El Capitan'o

Jau belieka tik kelios dienos šiame rojuje, bet kol mes čia, laiko veltui neleidžiam. Nors dangus permainingas, bet noro ir ryžto mums netrūksta, tad po įdomių apšildomųjų maršrutų vakar susikrovę laipiojimo įranga patraukėm į El Capitan'ą. 13 virvių bei visos dienos lipimą vainikavo vakarėjančio slėnio vaizdai sėdint ant šio nepakartojamo kalno. Mūsų liptas maršrutas vadinosi East Buttress of El Capitan, sudėtingumas 5.10b, tad lipant radom visko: ir kaminų, ir lygiu sienų, ir traversą kone puskilometrio aukštyje.

Ketvirtadienį aplankėm vietinį muziejų, apžiūrėjom indėnų kaimą, vakare eisim į kiną, Ron'as Kauk'as pristatys savo filmą'Return to Balance, a Climber's Journey'.

O penktadieniui turim planą chuliganą, ir jei tik oras nesutrukdys, tai laukia dar viena, kupina įspūdžių ir alinanti, diena. Tad laikom špygas ir susirašysim vėliau.

sharux

Planas Chuliganas

Taigi desertui pasilikome North Dome kartu su Royal Arches, todėl viso maršruto ilgis apie 26 virvės :) Keltis reikėjo anksti, ketvirtą ryto, Juras su Donatu buvo pilni ryžto ir jų niekas negalėjo sulaikyti, o Šarukas su Tomeliu nusprendė, kad laipiojimas - tai poilsis, ir palydėję draugus į kelionę, apsivertė ant kito šono beitoliau ramiai spalvotus sapnus sapnavo. Patekėjus saulei atrodė, kad draugai špygas gerai iš vakaro laikė, tad šiek tiek užkandę ir jausdami, kad paskutinę dieną visgi reikia dar kažką nuveikti ir išsimiegoję kolegos susikrovė, ką jiems paliko, bei nusprendė pamėginti užkopti į Higher Cathedral Spire 5.9. Prisitraukimas prie maršruto gan ilgas, bet nepraėjus ir pusantros valandos, mes jau čiupinėjom uolas. Tačiau dangus kuo toliau, tuo labiau niaukėsi, ir pralipus kelias virves mums ant galvos jau krito lietaus lašai. Sėdėjom ant lentynės ir galvojom ką daryti. Tuo tarpu nuo viršaus jau leidosi kiti laipiotojai, tad ir mes pasikabinome diulferį. Kol jų sulaukėm, kol pašnekėjom lietus nurimo, tad nusprendėm kopti toliau. Maršrutas išties malonus - juk lipame į bokštą :) Likus vienai virvei iki viršūnės pradeda žaibuoti ir griaudėti, bet Tomelio meistriškumo ir greitumo dėka, nors ir per lietų, viršūnę mes visgi pasiekiame. Džiaugiamės, fotografuojamės, bet kai iškeli rankas, tai jos vos ne kibirkščiuoja ir traška įdomiai. Tad nieko nelaukdami, t.y. netampydami žaibo už ūsų, kabinam diulferį ir leidžiamės visas penkias virves žemyn. Sulaukiam žinių ir iš draugų, kurie taip pat jau diulferiuoja nuo Royal Arches, kadangi pas juos lyja ne ką mažiau nei pas mus. Bet apie tai, kaip jiems sekėsi manau bus kitas rašytinis pasakojimas :)

šarux

Šaltinis - Vilniaus Universiteto žygeivių klubo svetainė, http://www.vuzk.lt/ 
Skaityti visas naujienas